plestėti

plestė́ti, plẽsta (plẽsti), -ė́jo 1. žr. plastėti 1: Sparniukai drugio plesta J. 2. žr. plastėti 4: Gyslelė ranko[je] plẽsta, žymu gyvastis J. Kūnas tarytum apmirė, nutirpo, tik širdukė plestėjo it paukštelis klėtkužėj rš. Gysla plestinti SD463. 3. žr. plastėti 5: Žąsiukas plẽsta kiaušy, kaip įdedi į šiltą vandenį J. 4. Lkm žr. plastėti 7: Karvė guli ir plẽsta, gal serga Užp. 5. Dglš, Dsn, OG285 žr. plastėti 11: Vaikas net plesta in motiną Š. Tik plẽsta karvės in dobilus Dkšt. 6. intr. SD150 spindėti, mirgėti, tviskėti: Daugybė skaisčių žiedų plestėjo ant tos žolės Mrj. Mėlynieji ežerai plesta rš. | prk.: Meilė jų širdyse plestės visados VŽ1905,220.

◊ net ãkys plẽsta apie labai norintį ko: Kai užvydo [vaikas žaislą], tai net ãkys plẽsta: duok jam, i gana Rš.